KOMENTARAS

Kodėl lietuviams vis sunkiau įpirkti būstą?

Būsto pirkėjų aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje išlieka aukštas. Visgi, toks aktyvumas pirkėjams atneša ir mažiau norimų šalutinių veiksnių – toliau lyg ant mielių augančias būsto kainas, kurios stiebiasi dviženkliu tempu visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Gyventojų pajamoms augant lėčiau nei kyla būsto kainos, galimybės įpirkti būstą šiemet jau yra prastesnės nei buvo pernai.

KOMENTARAS

Dar viena energetikos krizė primena: priklausomybė, kuri niekur nedingo?

Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, mažinami degalų akcizai, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kylanti infliacija – bent dalies šių neigiamų pasekmių dėl karo Artimuosiuose Rytuose būtų galima išvengti, jei priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų mažesnė. Dabartinė situacija dar kartą primena, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką, elektra varomus automobilius ar žiedinę ekonomiką nėra tik aplinkosaugos ar technologinės pažangos klausimas.

PRODUKTYVUMAS

Lietuvos verslams būtina auginti produktyvumą ir tam teks imtis rimtų pokyčių

Produktyvumas ir konkurencingumas – dvi vienos monetos pusės. Sėkmingai naudojant turimus išteklius produktyvumas auga, kartu su juo kyla ir ekonomika, kuri didina šalies konkurencingumą. Ir atvirkščiai – sustojus produktyvumui, šalies ekonomika nebesiplėtoja, smunka ir jos konkurencingumas kitų šalių atžvilgiu.

KOMENTARAS

Demografinė katastrofa

Per tris dešimtmečius gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo penktadaliu – nuo 3,6 milijono iki beveik 2,9 milijono – sulėtėjo ekonomikos augimas, susitraukė investicijos, kuriasi mažiau verslų, nes jų plėtrą stabdo darbuotojų trūkumas. Dėl to šalies konkurencingumo padėtis prastėja, o atlyginimų augimas sustojo. Tokia padėtis būtų katastrofiška, jei atitiktų vieną esminį elementą – būtų tiesa.

BALTIJOS LENKTYNĖS

Neužmigti ant laurų: ar Lietuvos ekonomika išvengs estiškų spąstų?

Pastarąjį penkmetį sparčiai augusi Lietuvos ekonomika sugebėjo ne tik toli už nugaros palikti Latviją, bet ir bent iš dalies aplenkti Estiją. Tačiau ekspertai pastebi, kad žemiausi ekonomikos augimo vaisiai jau nuraškyti, ir, nepadarius namų darbų, ateityje laukia stagnacijos periodas.

KOMENTARAS

Energetikos krizė – vėl neišvengiama?

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis?

KOMENTARAS

Kariniai veiksmai Irane darys spaudimą kainoms ir Lietuvoje

Situacija Artimuosiuose Rytuose pasiekė naujas įtampos aukštumas, o konfliktui plečiantis, smūgiai jau palietė ir naftos bei dujų telkinius. Naftos kaina rinkose sureagavo ir šoktelėjo iki 82 dolerių už barelį, o gamtinių dujų kaina Europoje pakilo jau beveik dvigubai. Tolesnis situacijos eskalavimas Artimuosiuose Rytuose, kur išgaunama maždaug trečdalis pasaulio naftos ir penktadalis gamtinių dujų, neabejojama, darys spaudimą kainoms ir Lietuvoje, kur infliacija vasarį ir taip jau buvo gerokai didesnė nei tikėtasi.

KOMENTARAS

JAV įvesti muitai paskelbti neteisėtais – ką tai reškia pasauliui ir Lietuvai?

JAV aukščiausiasis teismas paskelbė, kad didžioji dalis dar praėjusių metų balandžio mėnesį Donaldo Trumpo įvestų muitų yra neteisėti. Toks sprendimas sudavė smūgį muitais paremtai JAV prekybos politikai bei dešimtims jau sudarytų prekybos susitarimų. Nepaisant to, neabejojama, kad, nors ir sunkesnėmis aplinkybės, muitų politikos nebus atsisakyta, o šiais metais matysime tik dar daugiau chaoso ir neapibrėžtumo. Ką šis aukščiausiojo teismo sprendimas reiškia pasauliui ir Lietuvai?

NT RINKA

Pasibaigus palūkanų normų šuoliams vėl kyla klausimas, kas geriau – būstą pirkti ar nuomotis?

Europos Centriniam Bankui (ECB) ėmus kelti bazines palūkanų normas, atrodė, kad bent trumpuoju laikotarpiu finansiškai labiau apsimoka būstą nuomotis, o ne jį pirkti. Dabar palūkanų normos nusistovėjo, ekonomistai nebesitiki, kad ECB dar jas mažins – šiuo metu Lietuvoje būsto paskolų palūkanų normos siekia vidutiniškai 3,6 proc. (EURIBOR 2025 m. sausį buvo 2,1 proc.). Ar nuoma vis dar gali būti patrauklesnė nei nuosavo būsto įsigijimas?

KOMENTARAS

JAV ekonomikos padėtis – prastesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio

Besiruošiant didžiausiam vartojimo bumui prieš didžiąsias metų šventes, amerikiečių nuotaikos su džiugesiu šiemet turi mažai ką bendro. Gyventojų pasitikėjimo rodiklis pasiekė antrą blogiausią rezultatą per penkerius metus, o trys ketvirtadaliai gyventojų vertina ekonomikos būklę kaip tik vidutinišką ar prastą. Pagrindinis gyventojų nerimo šaltinis – spartus kainų augimas, kurį sustiprino pavasarį Trumpo įvesti muitai. Nepaisant to, šalies ekonomika auga tokiu pat greičiu, lyg nieko nebūtų įvykę. Kokia yra tikroji JAV ekonomikos realybė?

KOMENTARAS

Ko NT sektoriuje tikėtis kitais metais?

Būsto rinkoje šiemet toliau tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebimas itin išaugęs rezervacijų bei sandorių skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje rinkoje būsto rezervacijų skaičius yra aukščiausiame lygyje nuo pat 2021 metų. Panašios tendencijos stebimos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitais metais būsto rinką paveiks ne tik reguliaciniai pokyčiai, bet ir pirkėjai, pasiruošę į NT nukreipti II pensijų pakopoje turimas lėšų. Tad ko NT sektoriuje tikėtis kitais metais?

KOMENTARAS

Gamtos stichijų kaina: kiekvienas lietuvis jau sumokėjo beveik po 700 eurų

Šių metų birželis Lietuvoje šiluma tikrai nelepino, atvirkščiai, temperatūros stulpelis retai perkopė 20 laipsnių Celsijaus žymą. Visgi, tuo pačiu išvengėme ir ekstremalių reiškinių – stiprių audrų, liūčių, karščio bangų ar sausrų. Tad Lietuvoje šiais metais bent kol kas turime jau kiek primirštą galimybę – mėgautis ramia ir vėsesne vasara, kuri istoriškai yra panaši į tokią, kokia ir turėtų būti lietuviška vasara. Visgi, žvelgiant į kitas pasaulio ir Europos valstybes, šiais metais grįžimo prie istorinių vidurkių kol kas labai mažai.

KOMENTARAS

Ar kainų augimas Lietuvoje išsikvepia?

Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys indikuoja, kad per mėnesį kainos sumažėjo 0,3 proc., o metinis augimas sulėtėjo iki 3 proc. Artimiausiais mėnesiais spaudimas infliacijai ir toliau turėtų mažėti dėl išorinių veiksmų – atpigusios naftos, stipresnio euro bei pigesnio importo iš Kinijos. Silpnėjantis darbo užmokesčio augimas, tikėtina, lems ir kiek lėčiau kylančias paslaugų kainas. Visgi, neapibrėžtumas liks išaugęs ne tik dėl išorinių veiksnių, ypač JAV vykdomos prekybos politikos, bet ir vidinių – sprendimo ir toliau sparčiai didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) bei koreguoti pensijų sistemą.

KOMENTARAS

Trumpas paskelbė muitus ir „išvadavo“ JAV, bet ar tikrai?

Balandžio 2-oji į istoriją įeis kaip JAV „išsivadavimo diena“ (angl. liberation day). Tiesa, pasak JAV administracijos, tai reiškia ne ką kitą, o išsivadavimą iš nesąžiningos prekybos gniaužtų, kuriuose JAV praleido dešimtmečius. Visgi, realybėje „išsivadavimo“ forma apima tik didesnius muitus prekybos partnerėms, įskaitant ir Europos Sąjungą (ES). Kas laukia Europos ir kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką?

KOMENTARAS

Kodėl būsto kainos vėl kyla?

Pastarąjį penkmetį, nepaisant visų iššūkių – pandemijos, karo Ukrainoje, ar į rekordines aukštumas pakilusių palūkanų normų – būsto rinka išvengė kainų nuosmukio. Negana to, dabar į rinką ir vėl pamažu grįžta klestėjimas. Šalia to, stebime ir vėl sparčiau augančias būsto kainas.